Bet kuris procesas gali vykti tik kada, kai žmonių darbas siejamas su gamybos priemonėmis. Todėl įmonės, firmos, ūkininkai investuoja kapitalą į gamybos priemones, jų atnaujinimą, atkūrimą, kad vyktų gamybos procesai, kad tenkintų rinkos poreikius savo produkcija.
Gamybos priemonės – tai santykinai ilgą laikotarpį gamybos procese dalyvaujantys materialūs gamybos ištekliai kitai produkcijai gaminti. Kiekviename darbo procese gamybos priemonės visada dalijamos į darbo priemones (mašinas, įrengimus), kuriomis žmogus veikia apdorojamą medžiagą, ir darbo objektus (žaliavas, madžiagas), į kuriuos nukreiptas žmogaus darbas.
Pagrindiniai fondai – tai daug kartų gamybos procese dalyvaujanti ir nekeičianti natūralios savo formos kapitalo dalis, kurios vertė į gatavą produkciją perkeliama palaipsniui. Pagrindiniai fondai yra ekonominė sąvoka, kitaip jie dar vadinami pagrindiniu kapitalu, prie kurio priskiriami gamybiniai pastatai ir įrenginiai; gamybiniai technologiniai įrengimai, prietaisai, įrankiai; transporto priemonės ir kt. gamybinis bei ūkinis inventorius.
Nesunku suprasti, kad be krosnies neiškepsime duonos, be plūdo nesuarsime dirvos. Taigi, darbo priemonės (pagrindiniai fonadai) nekeičia natūralios savo formos, bet palaipsniui, dėl natūralaus dėvėjimosi mąžtant jų vertei, netenka savo vertės – ji dalimis amortizacinių atsiskaitymų forma perkeliama į gaminamos produkcijos (pvz., iškeptos duonos) gamybos kaštus (savikainą). Pagrindiniai fonadai, kaip vertės kategorija, įkainojami piniginiais vienetais. Tai padeda nustatyti jų apimtį, apskaičiuoti nusidėvėjimą ir amortizaciją, planuoti kapitalinius įdėjimus.
Nusidėvėjimas – tai pagrindinio kapitalo vertės sumažėjimas per jo naudojimo laiką. Ilgainiui gamyboje naudojamų pagrindinių fondų būklė pablogėja, ir juos reikia pakeisti, jiems praradus vertę dėl fizinio arba funkcinio (moralinio) senėjimo proceso. Pagrindiniai fonadai dėvisi dėl įvairių priežasčių: juos veikia cheminės medžiagos, jie dyla, deformuojasi, lūžta. Tuo metu pagrindiniai fondai netenka dalies vartojamosios vertės ir savo vertės, nusidėvi fiziškai. Fiziškas nusidėvėjimas yra tada, kai pagrindiniai gamybos fondai fiziškai nusidėvi, praranda savo vertę ir netinka toliau naudoti. Jis gali būti gamybinis (gaminant produkciją) ir natūralusis (veikiant aplinkos gamtinėms jėgoms) ir pasireiškia tam tikro pagrindinio kapitalo nesugebėjimu atlikti jam skirtas funkcijas dėl fizinių procesų poveikio.
Pagrindiniai fondai dėvisi ir morališkai – nustoja savo vertės, dar nesibaigus jų naudojimo laikui. Nors ir gerai prižiūrėsime pagrindinius fondus, bet dėl mokslo ir tachnikos pažangos, atsiradusių naujų technologijų jie nusidėvi morališkai (veikiančios mašinos, įrengimai, įrankiai paseno savo techninėmis ir eksploatacinėmis savybėmis ir neatitinka gamybos keliamų technologinių reikalavimų). Funkcinis nusidėvėjimas pasireiškia tuo, kad keičiasi poreikis toms funkcijoms, kurioms atlikti yra skirtas pagrindinis kapitalas. Taigi, moralinio nusidėvėjimo esmė ta, kad sistemingai didinant darbo našumą, trumpėja darbo laikas, reikalingas pagaminti tokioms darbo priemonėms, kurios buvo sukurtos anksčiau, ir dėl to jos netenka dalies ankstesnės savo vertės.
Šiandien gamybai keliami dideli ekologiniai reikalavimai. Vystantis gamybai, mokslo ir technikos pažangai, vis labiau teršiama aplinka, pažeidžiami gamtos dėsniai. Todėl privalome morališkai ir fiziškai nusidėvėjusius technologinius įrengimus keisti naujais, neteršiančiais aplinkos, nekenkiančiais žmogaus sveikatai, nepažeidžiančiais gamtos dėsnių. Ekologinis nusidėvėjimas yra toks, kai naudojami pagrindiniai fondai ir gamybos proceso technologijos neatitinka gamtosaugos reikalavimų. Pvz., orą labiausiai teršia autotransporto priemonių, įmonių, elektrinių išmetamos dujos bei dulkių dalelės iš kaminų, vandenį – neefektyvūs vandens valymų įrengimai, dirvą – pramoninės atliekos, pesticidai bei cheminės trąšos ir k.t.
Tiek fizinis, tiek moralinis ir ekologinis nusidėvėjimas gali būti visiškas arba dalinis. Seniems įrengimams visiškai nusidėvėjus, jie pakeičiami naujais, o dalinis nusidėvėjimas likviduojamas, įrengimus kapitališkai remontuojant ir modernizuojant. Kad galima būtų teisingai apskaičiuoti nusidėvėjimą, reikia žinoti, kaip pagrindinių fondų vertė keičiasi per visą naudingą jų naudojimo laiką (n). Tai daroma, pasitelku matematinį modelį, kuris funkcijos pavidalu rodo pagrindinių fondų vertės pasikeitimą priklausomai nuo laiko. Viena tokių pagrindo kapitalo vertės pasikeitimo funkcijų pavaizduota 1 pav.
Nusidėvėjimo kreivės diagrama rodo, kad laikui bėgant pagrindinio kapitalo teikiamos naudos vertė mažėja. Taigi ir kiekvienais metais apskaitoma nusidėvėjimo suma turi mažėti.