Kapitalo formavimas (kaupimas) yra galimas tik susilaikant nuo nūdienos vartojimo. Šio susilaikymo dėka kiekybiškai ir kokybiškai pasikeitę kapitalo fondai įgalina žmones dirbti našiau. Kapitalo fondai – tai gamybos priemonių visuma, egzistuojanti ekonomikoje tam tikru laiko momentu.

Ekonomistai įpratę terminą „kapitalas“ vartoti, turėdami galvoje realujį kapitalą, t.y. pvz., gamyklas ir įrengimus, naudojamus kitų prekių gamyboje, o ne tik finansinį kapitalą. Finansinis kapitalas – tai tik finansinės vertybės: akcijos, obligacijos, banko indėliai. Dažnai susiduriame ir su sąvoka „turtas“. Ar turtas ir kapitalas yra tas pats? Tikriausiai – ne.

Turtas – tai viskas, kas vertinga ir turi savininką; tai ekonominiai ištekliai, kuriais ekonominis subjektas disponuoja ir tikisi gauti tam tikrą naudą ateityje.

            Turtas yra platesnė sąvoka negu kapitalas, į kurią įeina ir tai, ko žmogus nėra sukūręs (žemė ir jos gelmių ištekliai, miškai, žvėrys).

            Kapitalas pasireiškia įvairiomis formomis, ir pagal tai skirstomas į pagrindinį (pastovų) ir į apyvartinį (kintamąjį). Be to, kapitalas dar skirstomas į: realųjį, finansinį, žmogiškąjį.

            Realusis kapitalas – tai fizinis kapitalas, kuris sukuriamas žmonių prekėms gaminti bei paslaugoms teikti. Šis kapitalas įkūnytas daiktiniuose aktyvuose. Tai ūkinėje veikloje naudojami gamyklų pastatai, įrengimai, įrankiai, žaliavos, ar kitos ekonominės gėrybės, kurios yra ankstesnės gamybos rezultatas; tai kapitalo ištekliai, nes jie dabar gali būti naudojami kitų prekių arba paslaugų gamyboje. Pats terminas „kapitalas“ verslo žmonėms reiškia lėšas (pinigais) už kurias jie gali nusipirkti gamyklas, įrengimus ar kitus panašius gamybos išteklius. Tai yra ne tik gamybos priemonėse materializuota vertybė – jam priskiriami ir finansiniai fondai, kuriuos sudaro grynieji pinigai, bankų indėliai ir vertybiniai popieriai.

            Finansinis kapitalas – tai fondai, skirti realiojo kapitalo įsigijimui; tai finansiniai aktyvai, tokie kaip banko sąskaitos, pinigai, piniginiai įsipareigojimai – vertybiniai popieriai (obligacijos, akcijos ir kt.).

            Finansinis kapitalas – tai tik vertybės ir jį reikia skirti nuo realaus fizinio kapitalo, pvz., nuo pastatų ar įrengimų. Finansinis kapitalas irgi laibai svarbus turtas, kurį sudarantys finansiniai aktyvai dar vadinami skolinamuoju kapitalu.

            Skolinamasis kapitalas arba fondas – tai lėšos, skirtos paskolų paklausai patenkinti grynųjų pinigų arba vertybinių popierių forma; tai firmoje naudojami pinigai, buvę pasiskolinti iš išorinių šaltinių nustatytam laikui, išleidžiant vertybinius popierius su nustatytomis palūkanomis.

            Palūkanos – tai mokestis už naudojimąsi kito pinigai ar kapitalu, kai sutinkama nukelti vartojimą vėlesniam laikui; kartu tai kaina, už kurią privalo sumokėti paskolą imantysis. Palūkanos – tai paskolos gavėjų išmokos kreditoriams už susilaikymą nuo einamojo vartojimo ir už riziką skolinant ir leidžiant kitam naudotis paskolintu kapitalu. Kas nulemia pinigų arba skolinamojo kapitalo paklausą?

            Visų pirma, eilinių vartotojų paklausa, atsirandanti, kai jų poreikiai viršija finansines jų galimybes. Antra, tai firmų ir organizacijų paklausa investicijų paskoloms, gamybai plėsti ar modernizuoti. Pasiūlai atstovauja visi fiziniai ar ūkiniai subjektai, nusprendę atidėti vartojimą vėlesniam laikotarpiui.

Finansinio kapitalo, tarkim, akcijų ar obligacijų, savininkai turi turtą tokia forma, kuri duos pajamas ateityje dividentų ar palūkanų pavidalu. Akcijos nėra išteklius, iš kurio tiesiogiai gaminamos prekės ir teikiamos paslaugos.

            Šiuolaikiniai ekonomistai vis plačiau pradeda kalbėti apie „žmogiškąjį kapitalą“, kuris labai artimai susijęs su darbo jėgos ir verslumo veiksniais. Ši sąvoka suprantama kaip teorinis ir praktinis išsilavinimas, didinantis darbo pajėgumą. „Žmogiškasis kapitalas“ turi dvi savybes, būdingas fiziniam kapitalui, būtent: 1) reikalauja kantriai laukti visą mokymosi laikotarpį, kada besimokantis nagamina prekių ir paslaugų; 2) vėliau padidėja gamybinis jo pajėgumas, nes labiau išsilavinęs darbuotojas gamina daugiau ir kokybiškiau, negu mažiau kvalifikuotas.